Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. kovo 30 d. priėmė prejudicinį sprendimą, kuriame išaiškino esminės informacijos pateikimą vartotojams „kvietimo pirkti“ kontekste taikymą pagal 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje direktyvą.

Kvietimu pirkti yra laikomas komercinis pranešimas, produkto savybes ir kainą nurodantis tokiu būdu, kuris yra būdingas naudojamo komercinio pranešimo priemonėms, ir tuo suteikiantis vartotojui galimybę pirkti. Vartotojams pateikiant „kvietimą pirkti“ yra būtina nurodyti, prekybininko adresą ir jo tapatybę nustatančius duomenis ir, jei tai reikalinga, prekybininko, kurio vardu jis veikia, adresas ir tapatybę nustatančius duomenis, tai – esminė informacija.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors prekybininko adresas ir tapatybę nustatantys duomenys, t. y. esminė informacija iš principo turi būti pateikti kvietime pirkti, tai nebūtina, kai vykdant komercinę veiklą naudojama komunikacijos priemonė yra ribota apimties aspektu, jeigu vartotojai, galintys įsigyti reklamuojamų produktų per reklaminiame skelbime nurodytą reklamuojančios įmonės interneto svetainę, gali lengvai sužinoti šią informaciją toje svetainėje arba per ją.

Taigi, esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, vartotojų teisės nėra pažeidžiamos, jeigu verslininkai, pateikdami komercinį kvietimą pirkti, nepateikia esminės informacijos – prekybininko tapatybę ir prekybininko adresą nustatančių duomenų, tačiau šią informaciją galima rasti prekybininko interneto svetainėje.

Intelektinė nuosavybė