Galimybės likviduoti bendrovę Lietuvos teisiniame reguliavime

Ekonomikos augimo ir lėtėjimo ciklai, besikeičiantys klientų poreikiai ir elgsena, o šiemet – ir Covid-19 viruso sukelti padariniai neišvengiamai atveda ir prie neigiamų pasekmių verslui. Tikėtina, kad dalis veiklą įvairiose srityse vykdžiusių bendrovių praras dalį rinkos, todėl bendrovės ilgainiui patirs nuostolius, lemsiančius vėluojančius atsiskaitymus su kreditoriais. Dėl to kai kurių įmonių atžvilgiu turės būti inicijuotas nemokumo procesas, galintis pasibaigti restruktūrizavimu arba bankrotu. Vis tik, Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas leidžia užbėgti už akių tokiam įvykių scenarijui ir nutraukti bendrovės veiklą akcininkams priėmus sprendimą ją likviduoti.

Kad bendrovė galėtų būti likviduota, ji privalo būti moki, akcininkai negali nuspręsti likviduoti nemokios bendrovės. Pagal šiuo metu galiojančias Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, bendrovės nemokumas yra situacija, kai: a) bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių; b) bendrovės įsipareigojimai viršija jai priklausančio turto vertę. Jeigu bendrovė atitinka nors vieną iš šių kriterijų, jos negalima likviduoti akcininkų sprendimu.

Jeigu bendrovė moki, galima inicijuoti bendrovės likvidavimo procedūrą. Tam yra būtinas bendrovės akcininkų sprendimas likviduoti bendrovę. Toks sprendimas priimamas visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Tame pačiame susirinkime akcininkai (arba vienintelis akcininkas, jei jam priklauso visos bendrovės akcijos) privalo išrinkti bendrovės likvidatorių, kuriuo būti gali tik fizinis asmuo. Akcininkai negali išrinkti likvidatoriumi kitos bendrovės.

Likvidavimo proceso metu likvidatorius turės visas teises ir pareigas, priskiriamas bendrovės vadovui bei bendrovės valdybai (jei tokia yra), ir bus prilyginamas likviduojamos bendrovės vadovui. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos valdyba ir vadovas netenka įgaliojimų. Visgi įstatymas nedraudžia akcininkams įgalioti ir kitus asmenis atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su bendrovės likvidavimu.

Išrinkus likvidatorių, jis tampa atsakingas už visus bendrovės likvidavimo veiksmus. Likvidavimo metu likvidatorius turi sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, paskirstyti akcininkams turtą, kuris lieka atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, uždaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą Centriniame vertybinių popierių depozitoriume, jeigu likviduojama uždaroji akcinė bendrovė, likviduotos bendrovės dokumentus perduoti saugoti į archyvą, sudaryti likvidavimo aktą, kuriame aprašomas likvidavimo procesas, bei pateikti šį aktą Registrų centrui. Likvidatorius atsakingas ir už bendrovės pėdsakų ištrynimą iš interneto erdvės – jeigu bendrovė turi savo interneto svetainę, likvidatorius turi ją tinkamai uždaryti.

Likvidatoriaus kompetencijos yra labai plačios, ir gali susidaryti situacija, kai kurio nors iš šių veiksmų atlikimas arba aplaidus atlikimas sukels akcininkų nepasitenkinimą. Laimei, likvidatorius nėra pozicija, į kurią skiriama iki gyvos galvos. Asmuo gali būti atšauktas iš likvidatoriaus pareigų akcininkų daugumos sprendimu. Naujasis likvidatorius būtų renkamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Kita vertus, jeigu akcininkai yra patenkinti likvidatoriaus darbu, jis privalo tinkamai užbaigti bendrovės gyvenimą. Šio proceso metu likvidatoriaus pareiga yra apsaugoti ir bendrovės akcininkų, ir kreditorių interesus. Pateikęs dokumentus Registrų centro Juridinių asmenų registrui, likvidatorius privalo paskelbti bendrovės likvidavimo faktą viešai. Tai atlikti reikia įstatuose nurodytame informacijos šaltinyje tris kartus ne rečiau kaip 30 dienų intervalu. Kita galimybė – paskelbti apie likvidavimą nurodytame šaltinyje vieną kartą ir papildomai raštu informuoti visus bendrovės kreditorius.  Po paskelbimo praėjus dviems mėnesiams į bendrovės turtą galės pretenduoti bendrovės akcininkai.

Jei likviduojamos bendrovės kreditorius mano, kad pradėtas likvidavimas gali pažeisti jo interesus, jis turi kreiptis į bendrovės likvidatorių. Likvidatoriaus pareiga – organizuoti likviduojamos bendrovės atsiskaitymą su bendrovės kreditoriais, laikantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės.

Gali iškilti klausimas – ar įmanoma sustabdyti sudėtingą įmonės likvidavimo procesą? Įstatymo raidė numato tokią galimybę su tam tikrais apribojimais. Likvidavimas gali būti atšauktas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, tačiau tai galima padaryti tik iki tol, kol bent vienas bendrovės akcininkas nėra gavęs bendrovės turto. Jeigu turtas iš bendrovės jau yra tapęs akcininko nuosavybe, likvidavimo procesas nebegrįžtamas.

Taigi, bendrovės likvidavimas gali būti tinkamas būdas užbaigti bendrovės gyvenimą. Nors tai kompleksiškas sprendimas, reikalaujantis laiko ir profesinės ekspertizės, jis leidžia išeiti iš susidariusios situacijos nepadarnt žalos su ja susijusių asmenų interesams.

Jei turite klausimų, susisiekite su Giedre Čiuladiene giedre.ciuladiene@triniti.lt

Nemokumas